Kalba Kalba

Blogai Blogai

« Atgal

Kuri keleivio vieta lėktuve saugiausia

Kuri keleivio vieta lėktuve saugiausia?
Keleivių vietos lėktuve labai skiriasi sėdynės pločiu ir kojoms skirta erdve po sėdyne. Kad skrydis būtų komfortabilesnis, svarbūs abu dalykai, tačiau vis daugiau keleivių prašo daugiau vietos kojoms ištiesti, siekdami išvengti kojų nuovargio ir - keliaujantys lėktuvu dažniau - giliųjų venų trombozės. Patogiausiomis paprastai laikomos sėdimosios vietos pirmoje klasėje (jų plotis – apie 56 cm, o kojoms skiriama apie 150-230 cm). Verslo klasės keleiviams tenka pasitenkinti šiek tiek mažesne erdve (110-120 cm) kojoms ištiesti, ekonomine klase keliaujantiems – 80-90 cm (sėdynės plotis čia – apie 45 cm).     

Keleiviai dažniausiai vengia sėdimų vietų, esančių arčiausiai tualetų ir virtuvės. Tai suprantama: čia nuolat būna žmonių, ypač artėjant maitinimosi laikui ar likus valandai iki lėktuvo nusileidimo. Keleiviai, sėdintys galinėse lėktuvo vietose, neretai girdi daugiau triukšmo ir jaučia daugiau oro turbulencijos nei sėdintieji priekyje. Be to, jie paskutinieji išlipa iš lėktuvo – tai būtina turėti mintyje, jei skubate į kitą lėktuvą. 

Taigi kuri vieta saugiausia? Teoriškai saugiausia vieta yra ta, kuri yra arčiausiai lėktuvo įgulos vietų: čia keleiviai skrenda sėdėdami atbulai. Susidūrimo atveju, smūgis tektų nugarai, kuri mažiau pažeidžiama nei veidas ar krūtinė. Tačiau tai nėra praktiškai įrodyta. Be to, šios vietos retai kada užimtos skrydžio metu, nes daugumai keleivių tiesiog patogiau skristi veidu į priekį. Nėra vieningos nuomonės, kuri vieta lėktuve saugiausia. Kai kurie keleiviai iš hanoiviewhotel.com mano, kad saugiausia skrydžio metu sėdėti netoliese sparnų. Kitų įsitikinimu, mažiausią sužeidimų tikimybę susidūrimo atveju užtikrina sėdėjimas galinėse lėktuvo sėdynėse (ar ne todėl lėktuvo gale paprastai laikomos ir juodosios dėžės?).

Orlaivio pilotų ir įgulos tvirtinimu, saugiausia yra sėdėti kuo arčiau salono takų ir avarinio išėjimo. JAV Federalinės Aviacijos Administracijos reikalavimu, saugiu lėktuvu laikomas toks, iš kurio kiekvienas keleivis, įvykus avarijai, gali evakuotis greičiau nei per 90 s nepriklausomai nuo sėdėjimo vietos. Realybėje evakuacija paprastai būna gerokai chaotiškesnė: keleiviai dažniausiai stengiasi pasiimti su savimi kuo daugiau savo bagažo, o tai trikdo greitą pasišalinimo iš lėktuvo. Taigi jei sėdite arčiausiai avarinio išėjimo – greičiausiai galėsite ištrūkti. 

Ar senesni lėktuvai mažiau patikimi?
Pirmiausiai reikėtų aptarti, kiek laiko skraidantis lėktuvas yra laikomas senu. Prieš kelerius metus senu lėktuvu gamintojai vadino 20 metų orlaivį. Šiandien avialinijos linkusios su tuo nesutikti, teigdamos, kad daugumą lėktuvo mechanizmų, funkcijų galima suremontuoti, atstatyti. Dauguma orlaivio detalių skirtos ribotam eksploatavimo laikui. Praėjus numatytam laikui, jos turi būti pakeičiamos (priešingai nei, pavyzdžiui, automobilio dalys, kurios keičiamos tik šioms sugedus), o orlaivių specialistai (dažniausiai – inžinieriai) suteikia tam licenziją. Taigi senais vadinami orlaiviai gali būti lygiai tokie patys geri ir patikimi kaip ir naujai pagaminti.

Kai kurios avialinijų kompanijos specialiai nurodo disponuojamų lėktuvų naudojimo laiką – tam, kad sukurtų ir/ ar palaikyti savo įvaizdį. Pavyzdžiui, Singapūro Avialinijos teigia turinčios naujausius orlaivius pasaulyje, nors Qantas avialinijų lėktuvai, iš tikrųjų, gerokai vėliau pagaminti. Naujausi lėktuvų modeliai yra šie: Boeing 777, Airbus 330, Airbus 340, Boeing 737-400 ir vėlesni, Boeing 747-400 modeliai, Fokker 70, Embrader 145, MD-11, MD-90, Saab 2000.

Ar labai sudėtinga išlaikyti lėktuvą?
Išlaikyti lėktuvą – gerokai brangiau ir sudėtingiau nei automobilį. Juk sugedus automobiliui, Jūs visuomet galite sustoti šalikelėje patikrinti gedimą ar išsikviesti techninę pagalbą. Skrendant ore sustoti nėra galimybių, o bent menkiausio gedimo atveju rizikuojama daugybės žmonių gyvybėmis. Taigi lėktuvo mechanizmai ir elektroniniai prietaisai turi būti griežtai ir kruopščiai prižiūrimi.
Prieš skrydį visos orlaivio sistemos yra tikrinamos kvalifikuotų specialistų, o aptikus bent mažiausią gedimą – iškart remontuojamos.  Iš esmės lėktuvų testavimas gali būti dvejopas. Pirmuoju atveju, kiekvienas lėktuvas turi būti detaliai tikrinamas tam tikru laiko intervalu (panašiai kaip ir pagal automobilių techninės priežiūros reikalavimus). Antruoju atveju, testuojama tam tikra sistema, lėktuvo pilotui ar įgulai išsakius nusiskundimų.

Orlaivio techniniai patikrinimai paprastai organizuojami tokiu būdu:
- prieš kiekvieną skrydį kvalifikuoti specialistai apžiūri lėktuvo korpusą, patikrindami, ar nėra įlenkimų, pakenkimų ar įtrūkimų, bei kuro sistemas, siekdami išsiaiškinti jų sandarumą;
- lėktuvo paviršiaus valdymo sistemos kruopščiai tikrinamos kas 3-5 dienas, skiriant ypatingą dėmesį nusileidimo mechanizmams, stabdžių, įvairių skysčių ir deguonies sistemoms;
- kas 8 mėnesius testuojamos vidinės kontrolinės, hidraulinės sistemos, avarinė įranga;
- kas 12-18 mėnesių kvalifikuoti specialistai įvairių prietaisų pagalba detaliai tikrina lėktuvo nusidėvėjimą, rūdijimą, įtrūkimus – tai, kas nematoma plika akimi;
- kas 3-5 metus orlaivis iš esmės remontuojamas dirbtuvėse: pakeičiami svarbiausi lėktuvo mechanizmai, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs.         

Kokios dažniausios lėktuvų avarijų priežastys?
Lėktuvų avarijos dėl techninių gedimų statistiniu požiūriu rečiausios. Žiniasklaida šias avarijas labiausiai “mėgsta” paviešinti ir nupasakoti. Iš tikrųjų, dauguma tokių nelaimingų atsitikimų (apie 70%) yra sukeliami tam tikrų žmogaus sprendimų ar elgesio. Tačiau avarijos dėl netinkamų orlaivio piloto sprendimų yra lygiai taip pat mažai tikėtinos kaip ir dėl mechaninių nesklandumų ar nepalankių oro sąlygų.
Gana dažnai avarijos priežastis ir aplinkybes paaiškinti labai sunku. Be abejo, 2001 m. rugsėjo 11- osios d. įvykis, manoma, yra tiksliai atskleistas ir išaiškintas (lygiai taip pat kaip ir orlaivio Airbus 300 avarija, įvykusi praėjus 2,5 minutėms po pakilimo Niujorke). Analizuojant lėktuvo avarijos aplinkybes ypač svarbios juodosios dėžės, kuriose įrašoma paskutinių 30 skrydžio minučių garsinė informacija, tam tikri skrydžio duomenys.

Maždaug pusė visų avarijų įvyksta orlaiviui kylant ir leidžiantis. Čia taip pat svarbu paminėti, kad ilgą laiką didesnę dalį visų avarijų patiria smulkūs lėktuvai, skraidinantys žmones nedideliais atstumais valstybės viduje į darbą ar tiesiog susitikti su giminėmis. Taip yra todėl, kad tokiu lėktuvu vienu metu gali keliauti 10-30 žmonių, ir iki 1997 metų tokiems nedideliems orlaiviams buvo keliami ne tokie griežti saugumo reikalavimai. Be to, iki šiol kyla problema surasti ir pakviesti dirbti profesionalų, gerai savo darbą išmanantį pilotą – juk dauguma jų labiau vilioja didesni lėktuvai, tolimesni skrydžiai ir, be abejo, didesnis atlygis už darbą. Vadinasi, pilotų žinios, įgūdžiai ir tinkama avialinijų kompanijos vidaus politika yra taip pat labai svarbūs faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti analizuojant skrydžių saugumą.

Šaltinis: hotels-in-vietnam.com

Kitas
Komentarai